iškakėti

iškakėti: iškakė́ti, ìškaki (ìškaka, -ė́ja), -ė́jo intr., tr. 1. pasiekti dugną (brendant), išbristi: Iškakėti iš vandens (išeiti brendant ligi kaklo) Grl. Nėr kur išbėgt, nėr kur iškakėt Srj. Ar tu čia iškakė́tum (išbristum per gilią vietą)? Lkš. Eini maudytis, kur negali iškakėt Plv. Gelmės skaidrios, neiškakėjamos rš. Jis iškakėjo sietuvą (pasiekė sietuvos dugną) Skrd. Vyrai, par gilu, jau aš neiškakėsiu Jrb. Aš šitą gylę pirmiau lengvai iškakėdavau, dabar, kai prilijo, tai jau neìškaku Ig. Gilus, vingus upelis, mažas mano žirgelis – neiškakė́siu JV279. | Nori įlįsti į pačią dainiaus širdies gilumą, ją, nuo dzūkų betariant, iškakėti – pasiekti dugną Vaižg. | Tų batų tu neiškakė́si (neišimsi, neišpildysi – jie tau per dideli) Skr. 2. ištesėti, ištekti, ištverti; išsigalėti: Kas iškakė̃s šieno? J. Mes neiškakė́sime nuomos mokėti J. \ kakėti; iškakėti; prikakėti; užkakėti

Игры ⚽ Нужен реферат?

išdūrėti — intr. vandenyje kojomis siekti dugną, iškakėti: Giliau nebrisk, neišdūrėsi Erž. Čia arkliai plaukia, neišdūrėsi Rs. Sietuvoj galima maudytis, aš išdūrėjau Vdk. dūrėti; išdūrėti; padūrėti; pridūrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prikakėti — prikakėti, prìkaki ( ėja), ėjo intr. pritekti, užtekti: Kur tu sviesto prikakėsi! Grž. kakėti; iškakėti; prikakėti; užkakėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkakėti — užkakėti, užkaki ( ėja), ėjo intr. netekti kvapo, uždusti: Vaiko daugiau vieno nepalik pirkioj: atėjau, tai buvo užkakėjęs (nuo verksmo nebegalėjo atgauti kvapo) Ūd. kakėti; iškakėti; prikakėti; užkakėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias